Akmens anglis - vienas populiariausių kietojo kuro variantų
Šalti žiemos mėnesiai Lietuvoje neabejotinai reikalauja efektyvaus ir patikimo šildymo būdo, kuris užtikrintų pastovią patalpų šilumą bei komfortą namuose. Vienas iš pasaulyje ilgiausiai naudojamų ir patikimų energijos išteklių yra akmens anglis. Šis tradicinis kietasis kuras turi savo privalumų ir trūkumų, tad kodėl jis išlieka populiarus tiek gyvenamųjų, tiek komercinių patalpų kūrenimui?
Kaip pasaulyje susiformavo akmens anglis?
Kalbant apie akmens anglies svarbą, visuomet yra įdomu pažvelgti į šios istoriją bei geologiją - tai puikus būdas pradėti ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus. Taigi, šis plačiai naudojamas kietasis kuras iš tiesų yra augalinės kilmės uoliena, susiformavusi iš hidrokarbonatų, anglies, ir kitų priemaišų, kaip kad, pavyzdžiui, oksidų ir sulfidų. Mokslininkų teigimu, akmens anglis susidarė, kuomet aukštos temperatūros bei slėgio veikiamos augalinės liekanos buvo sukietintos bei suslėgtos. Didžioji dalis šių augalinių liekanų, manoma, yra kilusi iš pelkių ekosistemų. Šių augalų biomasė po jų žūties anaerobinėje terpėje laikui bėgant tapdavo akmens anglimi.
Yra 4 akmens anglies rūšys:
- Lignitas, arba dar kitaip vadinama rudoji anglis;
- Subbituminė akmens anglis;
- Bituminė akmens anglis;
- Antracitas.
Akmens anglis per pasaulio istorijos prizmę
Anglies pradžia - senovės istorijoje
Akmens anglis senovės civilizacijų buvo pradėta naudoti prieš maždaug 3000 metų, pirmiausia kaip kuras, naudojamas namų šildymui bei maisto gamybai. Istorikai teigia, jog Kinija buvo pirmoji šalis, pagal šią paskirtį įdarbinusi anglį. Laikui bėgant, vis daugiau šalių ėmesi šį kurą pažinti ir naudoti savo kasdienybėje. Pavyzdžiui, senovės Graikija naudojo akmens anglį geležies liejime, taip skatindama metalurgijos pažangą Europoje. Tačiau akmens anglis, kaip vienintelis toks efektyvus ir niekam kitam neprilygstantis kuras, industrijos prešakyje atsidūrė būtent pramonės perversmo metu XVIII-XVIV a.
Akmens anglis ir jos svarba industrinės revoliucijos metu
Pramonės perversmo metu akmens anglies dėka visuomenė padarė begales atradimų. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje buvo išrastas pirmasis garo mašinos variklis, kurenamas anglimi, kuris, pritaikytas gamyboje, leido fabrikams išvystyti daug didesnį gamybos našumą. Šis garo variklis taip pat buvo neįtikėtinai svarbus ir transporto sektoriuje, kadangi jo dėka 1804 m. buvo sukonstruotas pirmasis anglimi kurenamas bei garų slėgio varomas traukinys, dar kitaip vadinamas lokomotyvu. Akmens anglis taip pat buvo imta itin plačiai naudoti geležies bei plieno gamyboje, naudojant koksavimo procesą - akmens anglies kaitinimą beorėje terpėje. Dideli iškastiniai akmens anglių rezervai Anglijoje, Vokietijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose paskatino šių šalių kilimą į industrines aukštumas. Akmens anglies kasyba šiose šalyse tapo viena pagrindinių pramonės šakų, ko pasekoje akmens anglis įgavo antrą vardą - “juodasis auksas”.
Anglis ir jos vaidmuo XXa.
XX a. akmens anglies panaudojimo būdų gerokai padaugėjo. Elektros gamybos plėtra leido angliai atgimti iš naujo, kadangi akmens anglis buvo naudojama kaip pagrindinis elektrinių kuras. Didelis kiekis iškastinių anglies rezervų Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Australijoje užtikrino, jog nuolat augantis visuomenės elektros energijos poreikis bus patenkintas. Akmens anglis taip pat buvo pritaikyta ir chemijos pramonėje, kadangi ją imta naudoti įvairių cheminių medžiagų, kaip kad sintetinis kuras (benzinas, dyzelinas), amoniakas ar plastikas, gamyboje. Dėl anglies universalumo ji tapo itin vertingu ištekliu įvairiuose ekonomikos sektoriuose, taip prisidėdama prie pasaulinės industrializacijos.
Akmens anglies populiarumo šių dienų Lietuvoje priežastys: kaloringumas, ekonomiškumas bei patogumas
Taigi, grįžtant į šiandieninius laikus, iškyla klausimas - kodėl, turint omenyje įvairias pažangas energetikos sektoriuje, akmens anglis vis dar išlieka populiariu visuomenės pasirinkimu namų bei kitų patalpų šildymui? Rodos, juk praėjo tūkstančiai metų nuo tada, kuomet anglis pirmą kartą buvo pradėta naudoti. Visų pirma, pradėkime nuo to, jog akmens anglis yra žinoma dėl savo aukšto šiluminio efektyvumo, arba kitaip, kaloringumo. Anglies kaloringumo koeficientas atspindi, kiek degimo metu potencialiai pagaminamos energijos yra pavečiama į šilumą. Aukštas akmens anglies kaloringumo koeficientas yra ypač aktualu šaltuoju žiemos metu, kuomet šildymo sistemai tenka patirti didžiausią apkrovą visuose metuose.
Antra, akmens anglis yra ne tik efektyvi, bet ir ekonomiška šildymo alternatyva. Tai santykinai pigus kietasis kuras, todėl jį naudojant galima sutaupyti daug pinigų, pašto dėžutėse pradėjus kauptis kasmėnesinėms sąskaitoms. Be to, dėl akmens anglies aukšto šiluminio efektyvumo palyginus su kitomis patalpų kūrenimui naudojamoms kuro rūšimis, jums reikės naudoti mažiau anglies, kad išlaikytumėte norimą šilumos lygį savo patalpose.
Taip pat svarbu paminėti, jog akmens anglis yra patikimas variantas, renkantis patalpų šildymo būdą. Lietuvoje ji yra lengvai prieinama, ir pagaminama energija (šildymas) nepriklauso nuo oro sąlygų ar kitų išorinių veiksnių. Tai reiškia, kad jūs visada turėsite prieigą prie šios kuro rūšies ir galėsite ja kūrentis namus tiek šaltuoju žiemos sezonu, tiek šiltuoju metų laiku (jei to prireiktų).
Niuansai, į kuriuos verta atsižvelgti prieš įsigyjant akmens anglį: aplinkosauga, savybės ir priežiūra
Tiesa, palyginus su tam tikrais patalpų šildymui naudojamais energijos ištekliais, kūrenimasis akmens anglimi į aplinką gali išskirti daugiau anglies dioksido. Tačiau rankantis aukštos kokybės anglies rūšį, galite sumažinti į aplinką išmetamųjų dujų kiekį, kadangi aukštos kokybės akmens anglis savo sudėtyje turi mažiau sieros.
Renktantis akmens anglį namų ar komercinių patalpų šildymui, taipogi vertėtų pasidomėti anglies kokybe, peleningumu bei drėgme. Anglies kokybė yra nustatoma pagal 2 faktorius: anglies kiekį bei energijos tankį. Antracitas, aukščiausio lygio akmens anglis, savyje turi daugiausia anglies bei pasižymi didžiausiu energijos tankiu iš visų anglies rūšių, o lignitas, žemiausio lygio akmens anglis, savyje turi mažiau anglies bei daugiausia drėgmes. Drėgmė yra tiesiogiai susijusi su kaloringumo koeficientu. Aukštesnė drėgmė reikš mažesnį anglies kaloringumo koeficientą. Tuo tarpu peleningumas atspindi kiek pelenų akmens anglis paliks po degimo.
Kalbant apie akmens anglį, reikia nepamiršti aptarti taip pat ir su anglies priežiūra susijusių niuansų. Pavyzdžiui, kūrenantis šiuo kietuoju kuru, nepamirškite reguliariai valyti savo krosnį ar katilą - tai leis jūsų šildymo sistemai ilgą laiką išlikti efektyviai. Taipogi svarbu ir kur akmens anglis yra laikoma - stenkitės nelaikyti jos drėgnoje vietoje, kadangi tai sumažins anglies šiluminį efektyvumą.
Vivalsa yra pasiruošusi jums padėti!
Apibendrinant, šis kietasis kuras net ir po 3000 metų išliko populiarus dėl šių priežasčių:
- Akmens anglis iš kitų kietojo kuro variantų išsiskiria savo aukštu kaloringumu;
- Akmens anglies kaina yra santykinai nedidelė, tad tai padaro ją ekonomišku kietuoju kuru;
- Akmens anglis Lietuvoje yra plačiai prieinama, jos eksploitavimas taip pat nepriklauso nuo išorinių veiksnių, kaip kad oro sąlygų.
Naudodami akmens anglį šildymui, galite būti tikri, jog jūsų gyvenamosios bei komercinės patalpos bus šildomos efektyviai, ekonomiškai ir patikimai. Nepamirškite pasirūpinti aukštos kokybės akmens anglimi - ją galite įsigyti mūsų Vivalsa parduotuvėje, supakuotą maišeliuose, didmaišiuose bei paletėse. Mes jums padėsime anglies pagalba mėgautis šiltu ir jaukiu gyvenimu visą šaltąjį sezoną!